Kraim

Demya piej ya a fi wah nesiseri aatikl.
Fram Wikipidia

Jostis ah Divain Venjans a-poersyuu Kraim (Pier-Paal Pruudoh (Pierre-Paul Prud'hon), ail-pah-kianvas, 1808).

Ina aadneri languij, di toerm kraim dinuot anlaaful ak ponishebl bai a stiet.[1] Di toerm "kraim", ina madan kriminal laa, no ab no simpl ah yunivoersal axep difinishan,[2] duo statyuuteri definishan eh-provaid fi soertn poerpos.[3] Di muos papiula vyuu a se kraim a kiatigari kriet bai laa; ina ada wod, sinting a kraim ef idiklier az soch bai di relivant ah aplikebl laa.[2] Wan propuoz difinishan a se kraim ar ofens (ar kriminal ofens) a wah ak aamful no onggl tu wan ar muo indivijual bot azwel tu di komiuniti, sasayati ar di stiet ("poblik rang"). Soch ak fabid ah ponishebl bai laa.[1][4]

Di nuoshan se ak laka moerda, riep ah tiifri afi proibit egzis wolwaid.[5] Wa prizakli a kriminal ofens difain bai kriminal laa ina iich konchri. Wails nof ab wah kiatalag a kraim kaal di kriminal kuod, ina som kaman laa konchri no soch kampriensiv statyuut no egzis.

Di stiet (gobament) ab di powa fi sivierli rischrik smadi libati ef deh komit kraim. Ina madan sasayati, deh ab prosiija tu we investigieshan ah chrayal afi adier. Ef deh fain gilti, di ofenda kiah sentans tu a faam a reparieshan laka komiuniti sentans, ar, dipen pah di niecha a deh ofens, fi andago impriznment, laif impriznment ar, ina som juurisdikshan, exikyuushan.

Yuujali, fi bi klasifai az kraim, di "ak fi du sinting kriminal" (actus reus) mos – wid soertn exepshan – akompini bai di "intenshan fi du sinting kriminal" (mens rea).[4]

Wails ebri kraim vayaliet di laa, a no ebri vayalieshan a di laa kount az kraim. Briich a praivit laa (taut ah briich a kanchrak) no aatamatikali ponish bai di stiet, bot kiah bi infuos chuu sivl prosiija.

Refrans[change up | change up di source]

  1. 1.0 1.1 "Crime". Oxford English Dictionary Second Edition on CD-ROM. Oxford: Oxford University Press. 2009. 
  2. 2.0 2.1 Farmer, Lindsay: "Crime, definitions of", in Cane and Conoghan (editors), The New Oxford Companion to Law, Oxford University Press, 2008 (ISBN 978-0-19-929054-3), page 263 (Google Books).
  3. Ina di Yunaitid Kindom, fi instans, di definishan provaid bai sekshan 243(2) a di Trade Union and Labour Relations (Consolidation) Act 1992 ah bai di Shedyuul tu di Prevention of Crimes Act 1871.
  4. 4.0 4.1 Elizabeth A. Martin (2003). Oxford Dictionary of Law (7 ed.). Oxford: Oxford University Press. ISBN 0198607563. 
  5. Mark Easton: What is crime?. 17 June 2010. Abgerufen am 10 June 2013.